zoomin.lt blogui M.Dubauskas davė intervą.
Manto Dubausko knygos „Snoras žaliems. Kaip pradanginti milijardą“ 256 puslapiai susivalgė per porą dienų. Buvo skanu. Ir tai truko taip ilgai vien todėl, kad norėjau pasilikti šiek tiek to gerumo ir kitai dienai. Tai tiek pradžiai.
Tęsiam toliau. Asmeniškai man labai patiko zoomin.lt blogo interve atsiskleidęs autoriaus abejojimas savimi ir savo informacija. Visada maniau, kad pavojingiausi žmonės yra tie, kurie neturi savo leksikone žodžio „nežinau“ ar „abejoju“. Šios knygos autorius atvirai sako, kad abejoja savo turima informacija, abejoja šaltiniais ir t.t. (juk žurnalistas…) Galbūt todėl kartais knygoje pateikiami keli galimi scenarijai, kaip ir kas turėjo vykti. Tai veža. Skaitytojui paliekama laisvė iš dalies pačiam pasirinkti, kuo būtų galima tikėti, o kuo ne.
Nustebino tai, kad (kaip teigė pats autorius) per keletą mėnesių buvo surinkta ir susisteminta pakankamai nemažai info apie snoriados pagrindinius personažus baraunauskus ir antonovus. Aišku, reikia atsiminti, kad M.Dubauskas pats jau anksčiau bendravo ir rinko įvairius duomenis apie minėtus asmenis ir jų daromus veiksmus. Bet vis tiek susisteminti knygą ir padaryti ją skaitomą per tokį trumpą laiką, manau, nėra lengva. Pagarba autoriui.
Jei būtų leista rinktis man, tai aš bučiau siūlęs daugiau pikantiškų detalių iš asmeninių šių veikėjų gyvenimo. Labai patiko tie skyriai, kuriuose visa finansinė informacija būdavo atskiedžiama tuo, kad pavyzdžiui Baranauskas savo laiku buvo išrinktas Šiaulių misteriu „bicepsu“ ir kaip tai galėjo pradžioje daryti įtaką jo bendravimui su tuometinėmis gaujomis… Arba apie tai, kaip Antonovas „medituodavo“ už prabangių sportinių mašinų vairo. Daugiau smulkmenų pažadu neišduoti. Skaitykit patys.
Tokios „razinkos“ tekstuose tikrai labai gerai suveikia. Bet čia tik asmeninis pastebėjimas, kuris galbūt yra visiškai ne į temą.
Maža smulkmena. Patiko tai, kad „Snoro“ laikinojo administratoriaus Simono Freakley darbo užmokestis, dėl kurio taip dažnai per tv, radiją ir internetus piktinasi visi, kas tik turi bent vieną gyslą (dažniausiai tik ją vieną ir turi) galvoje buvo labai gražiai ir argumentuotai „pateisinta“. Labai teisingai apie tą patį parašė ir A.Tapinas pinigukartoje.lt
Taip, Vyriausybė galėjo pasamdyti gerą vardą Čiobiškyje turinčią audito firmą „Česlovas, Izidorius ir partneriai“. Būtų kainavę kokie 12 000 litų per mėnesį, gal dar mažiau. Ir verslo liudijimas būtų tikęs.Ir tada visa minia bliautų – „idiotai, toliau savo nosies nemato. Neturi pinigų rimtam specialistui paimti“.
Trumpai sakant, tos keletą dienų, praleistų vartant (kartais, turiu prisipažinti, ir praverčiant) šios knygos puslapius, buvo naudingos. Patariu pirkti, skolintis, prašyti pažįstamų ir t.t. Verta.
O dabar einam pradanginti milijardą.
Komentarai